Nuostabus Andreas Korgto Dienoraštis

Vaizdo įrašo perrašymas

For a version of this video in English visit:  The Amazing Journal of Andreas Korgto

[Tamsu.  Pavadinimas “Kanados lietuvių muziejus-archyvas” pasirodo ir pranyksta.  Uždegama žvakė ir tada užpučiama.  Pasirodo rudas pasenęs popieros gabalas su pavadinimu: “Nuostabus Andreas Korgto Dienoraštis”.Pasakotojas, vaizduojantis kareivį Andreas Korgto pradeda:]

Esu Andreas Korgto. Esu dvidešimt metų amžiaus, 162 cm. ūgio su rudais plaukais ir rudomis akimis.

[Pasirodo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio dalis.  Žemėlapis keičiasi iki jame pasirodo Skrebėnų miestelis.]

Gimiau Skrebėnų miestelyje Jonavos rajone Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje.  Šiuo metu sėdžiu kalėjime.  Kalėjimo sargas man davė popieros, tai pradėsiu atpasakoti savo istoriją.

[Pasirodo Lenkijos, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ir Rusijos žemėlapis.  Lenkijai ir Rusijai plečiant savo sienas, pamažu nyksta Kunigaikštystė.]

Lietuva yra senas kraštas kurio teritorija įvairiais laikotarpiais keitėsi.  Kai buvau dar mažas berniukas, Lenkijos  Sandrauga (Unija) ir Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė tapo dalis Prūsijos ir Rusijos ir mano šalis dingo nuo žemėlapių.

[Pasirodo Europos žemėlapis kuriame matosi Prūsijos Karalystė, Varšuvos Kunigaikštystė, Austrijos Imperija ir kitos.]

Per visą Europą šalys bandė didinti savo teritoriją, plėsti savo imperijas.  Didžiausios tuo metu buvo: Prancūzija, Britanija ir Rusija.  Mažosios šalys kaip Austrija, Šveicarija, Italija, Ispanija ir Portugalija sudarė sutartis su didžiosiomis šalimis, kad apsisaugoti nuo užpuolimų ir okupacijos arba priverstinio prijungimo prie jų teritorijų.

[Matosi Napoleono kariuomenės stovykla upės pakrantėje.]

1807 metais, Prancūzijos vadas, Napoleonas, susitaikė su Rusija pasirašydamas su ja “Tilsit Taikos sutartį”.  Tai įvyko Tilžėje ant Nemuno krantų.  Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojai  džiaugėsi.  Napoleonas pažadėjo, kad mes galėsime savarankiškai tvarkytis ir vėl galėsime atstatyti savo kraštą.

Norėdami parodyti, kad mes remiame jo siekius, daug mūsų vyrų užsirašė tarnauti jo kariuomenėse.  Aš buvau vienas iš jų.

[Matosi kareiviai užsirašę kovoti Napoleono kariuomenėje ir kareivis pilnoje uniformoje.]

Aš tapau Vistulos legiono nariu.  Mus pasiuntė kariauti už Napoleoną Italijoje ir Ispanijoje.

[Matosi kareiviai įvairiose uniformose.]

Laimėjome daug mūšių. Pralaimėjome tik keletą, bet Napoleonas savo pažado neišpildė and niekada nedavė mūsų kraštui nepriklausomybės.   Daug iš mūsų jautėmės apgauti

[Matosi kareiviai raiteliai.]

ir palikome prancūzų kariuomenę – pabėgome ir perėjome tarnauti į kitą pusę.  Aš nepabėgau, bet likau tarnauti Vistulos legione.  Nors mūsų legionas laimėjome daug mūšių, visdėlto Britai mus pagavo ir paėmė į belaisvę per kovas Ispanijoje ir Italijoje.

[Ritinio vaizdas kuriame įrašyta: 1810m. rugipūčio 10d. Portsmouth, Anglija. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Rugpjūčio 10, 1810 Portsmouth, Anglija

[Matosi didžiūlis senas karinis laivas, apsuptas kareiviais mažesniuose laivukuose.]

Mūsų kalėjimas yra sename laive kuris stovi Anglijoje Portsmouth mieste.  Gyvenimo sąlygos yra baisios:

[Matosi kaliniai seno laivo korpuse ir juos stebintis sargybinis.]

gyvename nuolatinėje tamsumoje, visur drėgna ir nešvaru.  Žiemą baisiai šąlame ir visuomet trūksta maisto – esame alkani. Retkarčiais pasitaiko mus atjaučiantis sargas, bet daugumas yra mums žiaurūs.

[Britų kariai spalvingose raudonose uniformose.]

Išgirdau, kad yra viena galimybė kaip ištrūkti iš šio baisaus kalėjimo:  Britai ieško vyrų kurie prisijungtų prie jų kariuomenės.  Rytoj atvyks jų atstovas ir pradės registruoti.  Aš jau nusprendžiau prisirašyti.  Neturiu ką prarasti.

[Ritinio vaizdas kuriame įrašyta: 1810m. rugipūčio 11d. Portsmouth, Anglija. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Rugpjūčio 11, 1810

[Britų kariai spalvingose uniformose.]

Britų kariuomenės atstovas mane prirašė prie de Watteville pulko.  Mums pažadėjo maisto ir gerų drabužių.  Taip pat galėsime lankyti mokyklą kurioje tie kurie nemoka, išmoks skaityti ir rašyti.  Atitarnavus septynis metus, jei norėsiu, galėsiu grįžti namo.  Iki tada reikės kovoti, bet juk aš tą ir darau visą savo gyvenimą.  Pirmiausia mus siunčia į Siciliją.  Ten bus šilta!

[Ritinio vaizdas kuriame įrašyta: 1813m. balandžio 6d. Ispanija.]

Balandžio  6, 1813 Ispanija

[Atlanto Vandenyno žemėlapis kuriame matosi įvairūs vandenyno kirtimo maršrutai.  Matosi laivas plaukiantis iš Europos į Kanadą.]

Jau trys metai kai tarnauju de Watteville pulke.  Dalyvavome daugelyje kovų Italijoje ir Ispanijoje, bet dar ne laikas grįžti namo.  Cadiz uoste mus įsodino į šešis laivus ir išplaukėme į Kanadą.  Ten vyksta karas tarp Britanijos ir Amerikos.  Mūsų pulkas aukštai vertinamas.  Gerai pasirodėme kovose prieš Napoleoną Ispanijoje.  Bet Napoleonas pradėjo pralaimėti šį karą ir britai nutarė, kad mūsų pulkas reikalingesnis Šiaurės Amerikoje.

[Matosi Louis de Watteville portretas.]

Kol plaukiame, truputį papasakosiu apie mūsų pulką.  Mūsų savininkas yra turtingas Šveicaras vardu Louis de Watteville.

[Britų kariai aprėdyti raudonomis uniformomis.]

Mūsų pulkas pavadintas jo vardu.  Mūsų karininkai yra šveicarai, bet paprasti kareiviai yra iš įvairių šalių Europje: Italijos, Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės.  Mūsų pulką, pagal sutartį britai paskyrė kariauti už Britaniją

[Matosi du De Watteville pulko kariai.]

kadangi jiems trūksta karių vienu kartu kariauti ir prieš Napoleoną ir prieš Amerikonus.

Pulke esame didelis skaičius lietuvių.  Kai kurie iš mūsų buvome kaliniai, kiti pabėgome iš Napoleono kariuomenės ir prisijungėme prie britų.  Mūsų karininkams nėra svarbu kaip mes čia atsiradome – į visus mus žiūri vienodai.

[Britų ir Amerikonų kariai ant Amerikonų laivo denio.]

Amerika pradėjo karą prieš Britaniją, nes Britai užblokavo Prancūzų uostus Amerikoje ir Amerikos laivai nebegali įplaukti pasiimti prekių.  Nors Britanija pralaimėjo karą per Amerikos Revoliuciją, Britai vistiek stabdo

[Amerikos belaisviai pereina į Britų laivą.]

Amerikos laivus tarptautiniuose vandenyse ir iš jų pašalina jūreivius kurie pabėgo iš Britų karinio laivyno.

[Vietinių gyventojų atstovas pastato viduje susitinka su Britų kariais.]

Amerikai rūpi plėstis į Vakarus kur jie ketina sustabdyti Britų ginklų teikimą vietiniams gyventojams – Amerikos indėnams.

[Žemėlapis kuriame matosi Erie ir Ontario bei kiti Didieji ežerai liūdyja kokia yra didelė Kanada.]

Pasižiūrėjau į žemėlapį.  Kanada didžiūlis kraštas.  Kaip galėsime apginti tokias platybes?  Nėra daug kelių ant žemės, tai atrodo kad reikės plaukti didžiąja Lauryno upe iki Ontario ežero.

[Ritinys kuriame įrašyta 1813m. birželio 7d. Kvebeko miestas. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Birželio 7, 1813 Kvebeko miestas

[Matosi Kvebeko miestas ant krantų aukštai virš Švento Lauryno upės kurioje randasi daugelis laivų.]

Dažniausia neturiu laimės, bet šiandien kitokia diena.  Atplaukėme į Kvebeko miestą.  Laimingai greitai persirgome jūros liga be tolimesnių pasekmių.

[Matosi Halifakso uostas kuriame randasi daugelis laivų, baidarių bei kanojų.]

Pirma sustojome Halifakse.  Ten išbuvome savaitę ir vėl plaukėme tolyn.

[Audringi debesys virš lauryno upės.]

Šį kartą užėjo audra ir nebegalėjome matyti kitų kartu keliaujančių laivų, bet, visi laimingai atplaukėme ir susitikome Kvebeko mieste.

[Kingstono ir jo tvirtovių žemėlapis.]

 Nebuvo laiko linksmintis.  Iš karto mus pasiuntė į Kingstoną kur puolėme į darbą statant Point Henry tvirtovės sienas.

[Švento Lauryno upės verpetai ir medžiais apaugę krantai.]

Lauryno upėje pilna verpetų.  Mūsų karininkai nusprendė,

[Iš viršaus matosi maršrutas kuriuo žygiuoja kariai iš Montrealio iki Kingstono.]

kad iki Kingstono kiek galėsime plauksime laivais, bet vistiek reikės žeme žygiuoti dar 290 kilometrų.  Atrodo, kad visą savo gyvenimą praleidžiu arba uždarytas laive arba žygiuojant…

[Ritinys su įrašu: 1813m. spalio 5d. Kingstonas. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Spalio 5, 1813 Kingstonas

Mus pasiekė baisi žinia!  Mano draugus Mykolą Paulus ir Mykolą Dabuševičių sugavo amerikonai.

[York miesto vaizdas su laivais prie kranto.]

Jų pulkas buvo pasiūstas į York, nes amerikonai planavo ten puolimą.  Kai jų pulkas atvyko į York, informacija vėl pasikeitė.

[Ontario ežero žemėlapis kuriame Amerikos pusėje matosi Sacket uostas ir Britų pusėje matosi Kingstonas.]

Pasirodė, kad amerikonai renkasi Sackets uoste, kitoje Ontario ežero pakrantėje skersai nuo Kingstono.

[Piešinys – Amerikonų laivai puola transporto laivus]

Tai jų pulką iš karto pasiuntė atgal mažame laive.  Palyda kuri normaliai juos gintų nespėjo atvykti ir amerikonai juos pagavo.  Tik 44 vyrams pasisekė pabėgti.

[Dokumentas iš Massachussetts kalėjimo.]

Girdėjome, kad visus kitus nužygiavo į kalėjimus Pittsfield vietovėje Massachussetts valstijoje.

Tai labai blogos žinios.  Šie pulkai buvo mūsų pajėgiausi.  Kai kurie turėjo didelius, stiprius vyrus kuriuos naudojome puolimams.

[Britų kariai pasirengę puolimui.]

Kiti mažesni ir greitesni vyrai buvo naudojami  žvalgybai.

Dabar turėsime viską pertvarkyti.  Gal ir aš pabandysiu prie jų prisirašyti.

[(Pirmas paveikslas) Ritinys kuriame įrašyta 1814m. gegužės 8d. Kingstonas.
(Antras paveikslas) Kingstono miestas ir tvirtovė.]

Gegužės 8, 1814 Kingstonas

Tiek daug atsitiko nuo pereito karto kai rašiau.  Adomas Sakolskis mirė ir šeši kariai iš Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės pabėgo iš kariuomenės– tikriausiai į Ameriką, nes jinai taip arti prie Kingstono.

[Henry tvirtovės statyba.]

Mes toliau dirbame prie Point Henry tvirtovės statybos.  Darbas sunkus ir nuobodus, bet kai baigsime, suteiks mums saugumo.

[Britų kariai plaukia per Ontario ežerą pasirengę pulti Amerikonus Oswego vietovėje.]

Šiąnakt negaliu miegoti – tik ką laimėjome trumpiausią kovą kurioje teko kovoti.

Prieš penkias dienas išplaukėme į ežerą pasiruošę pulti amerikonų Oswego tvirtovę New Yorke.  Nors Oswego yra netoli Kingstono, mums truko daugiau nei vieną dieną ten nuplaukti, nes reikėjo plaukti prieš stiprius vėjus.

[Britų kariai apsupę tvirtovę.]

Iš vakaro, gegužės 5d., ilgai rengėmės kovai.  Matėme kaip amerikonai ruošiasi – šalina reikmenis, kad jie nepatektų į mūsų rankas.

Užėjo audra ir mūsų laivą pakartotinai nupūtė tolyn nuo kranto.  Galų gale sekančią dieną apie pietus mums pasisekė pasiekti krantą.

[Mūšio vaizdas kuriame sužeistas kareivis nešamas į laivą.]

Perlipome į mažesnius laivelius ir jais pasiekėme krantą arčiausiai tvirtovės.  Išlipus iš laivelių dar reikėjo bristi vandenyje panėrus iki pažąstų.  Deja mūsų šautuvai ir šoviniai sušlapo ir nebegalėjo šauti.  Nieko tokio – Pulkininkas Fischer mus įvedė į tvirtovę ir kova baigėsi per 15 minučių.

Mes laimėjome!  Dėja praradome keletą kareivių.  Mano draugas Gotfrydas Hillert buvo sužeistas ir nors jį nešė į laivelį, jis mirė.  Jis būtų tikrai džiaugęsis mūsų laimėjimu.

[Ritinys kuriame įrašyta: 1814m. rugpiūčio 14d. Erie Tvirtovė. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Rugpjūčio 14, 1814 prie Erie tvirtovės

[Pagrininis įėjimas į Erie Tvirtovę.]

 Paskutinį sykį rašiau prieš tris mėnesius.  Dabar rašau besiruošiant sekančiai mūsų kovai.

Gyvename miškuose prie Erie tvirtovės netoli Erie ežero

[Britų kariuomenės stovykla miškuose prie Erie tvirtovės.]

“Aukštutinės Kanados” dalyje.  Amerikonai prieš mėnesį užėmė šią tvirtovę  Dabar mūsų užduotis yra ją atkovoti.  Jau ilgokai esame miškuose ir laukiame kol amerikonai įsijungs į kovą.

[Kaip gyvenimas vyko stovyklose tamsoje miškuose aplinkui Erie tvirtovę.]

 Gyvenimo sąlygos, jeigu nesi viduje tvirtovės, yra sunkios.  Visą vasarą daug lyja ir daugelis iš mūsų serga.  Britų kariai daug skundžiasi ir neįpratę gyventi sunkiomis sąlygomis.   Lietuviams daug lengviau.  Miškuose randame vaistažolių, verdame sriubas naudojant kuklią maisto duoklę kurią gauname iš britų.

[(Pirmas paveikslas) Britų kariai šauna šautuvais ir patrankomis.
(Antras paveikslas) Britų Generolo Leitenanto Drummond portretas.]

Jau kelintą kartą amerikonai mus užpuola.  Antanas Kasidka iš Lietuvos Kunigaikštystės žuvo.  Mes sėkmingai miškuose įrengėme savo patrankas kurių dėka amerikonai bijo palikti tvirtovę.  Bet dabar jau atėjo laikas mums ją atkovoti.

Mūsų stovykloje plinta gandai, kad Generolas leitenantas Drummond mumis nepasitiki.  Kai kurie mūsų kariai perėjo į amerikonų pusę.  Jų tarpe ir mano draugai Jokūbas, Matijas ir Antanas.  Drummond mumis nepasitiki ir mus neaprūpina titnagu reikalingu mūsų šautuvams. Jis bijo, kad neiššautumėm prieš laiką, prieš puolimą kuris turi būti staigmena amerikonams.  Jis nori, kad puolimas vyktų naudojant tik durtuvus.

[Kariai šauna patrankomis.]

Mūsų de Watteville pulkas esame išdidūs ir labiau patyrę nei Drummond įsivaizduoja. Kai mūsų pulkininkas Viktoras Fischer kvietė savanorius sunkiai misijai pavadintai “ Beviltė Viltis” didelis mūsų skaičius prisirašė – jis turėjo iš ko rinktis.

Misija reikalavo, kad tvirtovę pultumėm iš upės pusės užlipus labai statų krantą ir kad nuginkluotumėm amerikonus kalno viršūnėje.

Tvirtovės planas ir puolimo strategija kaip įveikti statų kalną.

Pulkininkas Fischer tuo pačiu metu su likusiais kariais vykdys puolimą iš pietų pusės.  Mums reikės įveikti augštas sienas naudojant kopėčias.

[Saulėlydžio metu vykdomas Britų puolimas.]

Dabar jau tamsu, beveik antra valanda ryto.  Turiu eiti…

[Ritinys su įrašu: 1814m. rugpiūčio 15d. Erie tvirtovė. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Rugpjūčio 15, 1814 prie Erie tvirtovės

[Puolama Erie tvirtovė – dūmuose paskendęs dangus nušvitęs oranžine spalva nuo gaisrų.]

Kova baigėsi ir grįžome į savo mišką.

[Žuvę Britų kariai Erie tvirtovėje.]

Praradome daug karių, ne tik mes lietuviai, bet ir britai.

[Britų kariai įveikia Erie tvirtovės sienas kopėčių pagalba.]

Amerikonai buvo pasiruošę ir mūsų laukė.  Mūsų kopėčios buvo per trumpos ir buvo beveik neįmanoma sėkmingai pulti iš pietų pusės.

[Amerikonų ir Britų kariai kovoje tvirtovės upės pusėje.]

Bandėme penkis kartus ir nepasisekė. Tai Pulkininkas Fischer mus prijungė prie “Beviltės Vilties” grupės puolimo iš upės pusės.  Tamsoje kai kurie mūsų kariai nuslydo ir nuskendo upėje.  Septyni iš Lietuvos kunigaikštystės dingo be žinios – mes galvojame kad juos amerikonai paėmė į belaisvę.   Atsimenat abu Mykolus kurie anksčiau buvo paimti į belaisvę?  Juos dabar vėl antrą sykį paėmė į belaisvę.

[Drummond portretas]

Drummond toliau kaltina mus.  Jis turėtų pergalvoti savo nevykusius kovos planus.  Grynai jo kaltė, kad papuolėme į tokią nesaugią padėtį.

[Britų kariai prie Erie tvirtovės.]

Amerikonai dar vis kontroliuoja tvirtovę.  Mums jau pradeda trūkti reikmenų.  Girdėjome, kad Drummond nori pasiduoti ir pasitraukti.  Nekantriai laukiame.

[Ritinyje įrašyta: 1814m. rugsėjo 18d. Erie tvirtovė. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Rugsėjo 18, 1814 dar prie Erie tvirtovės

[Britų kariai valgo savo stovykloje miške prie tvirtovės.]

Dar vis gyvename miškuose.  Pasirengėme persikelti žiemai į George tvirtovę, bet neatvyko vežimai kurie turėjo perkelti mūsų įrangą.

[Britų kariai žygiuoja.]

Vakar buvo baisi diena.  Mes, De Watteville pulkas saugojom

[Britų kariai šauna šūvius prieš Amerikonų puolimą].

mūsų stovyklavietę. Smarkiai lijo. Staiga, amerikonai mus užpuolė.  Smarkiai kovojome – jie buvo gerai pasiruošę.  Juozas Mantel žuvo ir Tomo Rosek kairė koja buvo peršauta.  Dar devyni Lietuvos kunigaikštystės kariai, įskaitant Adomą Matijošaitį, buvo paimti į amerikonų belaisvę.  Tada britai atėjo į pagalbą ir amerikonus sėkmingai atstūmė atgal į tvirtovę.  Džiaugiuosi, kad už keletos dienų apleisime šią vietą.

[Ritinyje įrašyta: 1815m. sausio 1d. George tvirtovė.]

Sausio 1, 1814 George tvirtovė

[Matosi George tvirtovės Niagara-on-the-Lake vietovėje žemėlapis.]

Pasiekėme George tvirtovę.

[(Pirmas paveikslas) Spalvota nuotrauka rodo kareiviams paruoštą gyvenvietę George tvirtovęs viduje žiemos metu.
(Antras paveikslas) Spalvota nuotrauka rodo židinį ir virtuvei paruoštus reikmenis aplink jį.]

Ši Kanados žiema ypatingai šalta ir visur pilna sniego.  Šildomės kiek tik galime prie ugnies ir laukan išeiname tik parsinešti daugiau kuro – jeigu iš vis jo galime rasti.

[Piešinys rodo svarbių vyrų susitikimą prabangiame kambaryje spręsti karo pabaigai.]

Sklinda gandai, kad jau pradėta tartis dėl taikos ir karas neužilgo baigsis.  Aš jau ilgą laiką kariauju.  Ką man toliau veikti?  Nieko daugiau nemoku kaip tik kariauti.

[Ritinyje įrašyta:  1815m. birželio15d. Kingstonas. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Birželio 15, 1816 Kingstonas

[Spalvotas paveikslas rodo gyvenvietę upės pakrantėje ir kalnus toliau horizonte.]

 Seniai jau nerašiau, bet turiu daug naujienų.  Karas pasibaigė.  Pirmiausia nukeliavome į Sorel prie Montrealio miesto.  Ten laukėme draugų kad grįžtų iš belaisvės.  Tada atžygiavome atgal į Kingstoną.

[Spalvota nuotrauka rodo Britų karius parade.]

 Iš čia mūsų pulką paleido.  Nuo šiandienos nebesu karys britų kariuomenėje.  Išgyvenau visus mūšius ir šiandien esu laisvas žmogus.

Turiu daryti sprendimą.  Jeigu noriu, britai mane parveš atgal namo į Lietuvą.  Bet aš ten nesu buvęs nuo paauglystės laikų.  Kam man ten grįžti?  Visi mano draugai yra kariai ir jie yra čionai.

[(Pirmas paveikslas) Laikrašcio iškarpa kurioje pranešama, kad neužilgo kariai bus paleisti iš tarnybos.
(Antras paveikslas) Karinis įsakymas kuriame pranešama, kad kareiviams už dyką dovanojama šimtas akrų žemės.]

Britai man dovanotų šimtą akrų žemės kad galėčiau ūkininkauti Kanadoje. Tai būtų miškais apaugę žemės ir man reiktų juos iškirsti ir paruošti žemę ūkininkavimui.

[Spalvota nuotrauka rodo žiemos vaizdelį – žemės plotas apaugęs medžiais ir krūmais.]

Nesu ūkininkas.  Man reikia daugiau nuotykių nei sėdėti ir žiūrėti kaip iš žemės dygsta kviečiai.

[Matosi Lordo Selkirko portretas.]

Pakeliui į Montrealį sutikau škotą – Lordą Selkirk.  Jis nori Vakaruose įsteigti gyvenvietes, bet naujus gyventojus užpuldinėja kailių pardavėjai

[Spalvotas paveikslas Lordo Selkirko kviečiant gyventojus keltis į Vakarus.]

nuo Šiaurės-Vakarų firmos.  Jie konkuruoja su Hudson‘s Bay firma. Žmonės užpuolami ir miršta.  Jis nori, kad mūsų padalinys iš Šiaurės-Vakarų firmos atimtų prekybos centrą Fort Williams tvirtovėje ir

[Spalvotas paveikslas rodo kaip gyventojai šautuvais kovoja prieš kailių prekeivius.]

kad perkalbėtumėm kailių pardavėjus, kad nustotų gyventojus puldinėti.  Jis taip pat nori, kad mes būsimus gyventojus saugiai palydėtumėm į jų naujas givenvietes.  Man tai būtų tikrai įdomus darbas!

[Ritinys kuriame įrašyta: 1821m. liepos 23d. Raudonosios Upės gyvenvietė. Andreas Korgto tęsia toliau.]

Liepos 1821  Raudonosios upės gyvenvietė

[Juodas/baltas piešinys kuriame matosi gyvenvietė apstatyta aukšta medine tvora.]

Praėjo daug laiko.  Dalis mūsų de Watteville pulko ir keletas karių nuo de Meuron pulko jau penki metai

[Juodas/baltas piešinys kuriame matosi keletas naujakurių namukų apsuptų mišku.]

gyvename Red River (Raudonosios upės) gyvenvietėje Kanados Vakaruose. Norėčiau sakyti, kad gyvenimas geras, bet to negaliu daryti.

[Matosi William tvirtovės ir upės pakrantėje įrengtos gyvenvietės paveikslas.]

Mums pasisekė perimti Fort William tvirtovę, bet teismai privertė ją grąžinti. Gyventojai kuriuos mes saugojom, mūsų nemėgsta.

[Juodas/baltas piešinys rodo naujakurius ir kailių prekeivius: moterį, du vyrus, du vaikus ir šunį prie židinio.]

Jie sako, kad mes per daug girtuokliaujame ir triukšmaujame.  Gal jie teisūs.  Bet mums reikia kaipnors linksmintis.  Mus nedomina kviečių augimas – tai lygiai taip nuobodu kaip aš ir maniau apie tai galvodamas Kingstone.

[Juodas/baltas piešinys rodo Indėnų vado Peguis ženklą (gyvulio forma) kaip jo parašą ant dokumento.]

Gyvenimas čia nėra saugus.  Nors esame susipažinę su indėnų vadu Peguis ir Lordas Selkirk pasirašė su vietos indėnais taikos sutartį, mes vistiek bijome ir indėnų ir kailių prekiautojų.

[Paveikslas: ūkininko namas, laukai ir jautis tempiantis vežimą dumblinu keliu.]

Dalis šveicarų ir de Meurons pulko narių jau persikėlė gyventi Minnesotos Teritorijoje Amerikoje – ten saugiau.

[(Pirmas paveikslas) Ritinys kuriame įrašyta: 1826m. birželio 24d. Raudonosios Upės gyvenvietė.

(Antras paveikslas) Juodas/baltas piešinys: gyvenamieji namai paskendę upės potvinyje ir kanojos plaukiančios šalia.]

Birželio 24, 1826  Raudonosios upės gyvenvietė

Paskutinį sykį rašau į savo Kanados dienoraštį.  Pavasarį išgyvenome didžiūlius potvynius.  Mano gyvenvietės pastatai visi nuplaukė tolyn patvinusioje upėje.  Dingo mano karvės, kiaulės bei arkliai.  Mūsų visų gyvenvietės dabar randasi po vandeniu.  Tai ne pirmas kartas kai Raudonoji Upė taip patvinsta ir tai nebus paskutinis.

[Spalvotas paveikslas: ūkininkas su jaučiu aria laukus, o vietiniai čiabuviai stebi iš šalies.]

Man belieka pasekti savo Lietuvos Kunigaikštystės pirmūnų takais ir persikelti gyventi į Ameriką – pradėti savo gyvenimą iš naujo.

[(Pirmas paveikslas) Napoleono portretas.
(Antras paveikslas) Belaisviai laiveliais palieka laivą.
(Trečias paveikslas) Laivai prie krantų.
(Ketvirtas paveikslas) Lordo Selkirko portretas.
(Penktas paveikslas) Indėnų vado Peguis portretas.]

Tai buvo įdomūs laikai…pirma kovojau už Napoleoną, tada iš kalėjimo ėjau kovoti už britus, tada keliavau laivu į Kanadą kur vėl kovojau ir sutikau Lordą Selkirką ir Indėnų vadą Peguis.  Ir dabar pradedu savo gyvenimą vėl iš naujo.

[Matosi begaliniai kviečių stiebai vėjuje.]

Kas žino…gal stebėti kaip auga kviečiai Minnesotoje pasidarys labai įdomu?

[Kreditai rieda ekrane:

Nuostabus Andreas Korgto, De Watteville pulko kareivio, Dienoraštis

Sukurta
Peg Perry
Kanados lietuvių muziejus-archyvas

Animacinė grafika
Abbi Claire

Pasakotojas
Rymantas Petrauskas

Anglų-Lietuvių vertėja
Gabija Petrauskienė

Vaizdai/Garsas/Vaizdo įrašas
Aaron Siler/Freesound.org
aent/Freesound.org
alienistcog/Freeound.org
Alexander Altenhof
Alexis Cabaret/cent.mont-saint-jean.com
antiqueprints.com
Archives of Ontario
Audio Mangler/Zapsplat
Bartje Bartmans/Youtube
Bergadder/Pixabay
Beta records
Bronwyn8/iStock
Byronabadia/Freesound.org
C Laforet/Freesound.org
cogitoandcradle/Freesound.org
Cosmo Condina North America / Alamy Stock Photo
Craig Smith
CW Jeffreys
David Rumsey Map Collection
de Watteville Family collection
Digital Archive,/Toronto Public Library
Digital Repository/Brock University
Esemon/Wikimedia Commons
Fillamaz
Gkillhour/Freesound.org
Graphics Division, Clements Library, University of Michigan
Hamilton/Halton/Brant Tourism
Jacqueline Pearce
Jeff Hottmann/Youtube
Jeff Tessier/Battlefield House Museum, Stoney Creek
Joe Ross Photography
Kazimierz Olszanski/Juliusz Kossak
Kingston Gazette/Vital Collections
Knotel
Library and Archives Canada
Library of Congress
lithuanianmaps.com
Louis de Beaufort
Manitoba Archives
Martyn Wyndham-Read
MootMcNoodles/Freesound.org
Musée national des beaux-arts du Québec
National Army Museum (UK)
National Gallery of Canada
National Library of Australia
Naval History and Heritage Command
NicStage/Freesound.org
Photawa/iStock
Ray Miller/Pixabay
Royal Military College of Canada
Sarah Brown/fortyfirst.org
Smithsonian American Art Museum
Suman Error/Pexels
Ted Douglas
University of Toronto
VectorStock
Versailles collection
west wolf/Zapsplat
Yale University Art Gallery

Muzika
Tam laikotarpiui pritaikyta muzika

Grenadiers March
Marche de la Garde Consulaire à Marengo
Over the Water to Charlie
Roslin Castle
Yankee Doodle

—–

Šio video projektą dosniai finansiniai rėmė
Kanados Lietuvių Fondas.]